Transporto priemonė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Transporto priemonė – techninis įtaisas arba gyvūnas, skirtas pervežti kroviniams (keleiviams, medžiagoms, įrengimams, įvairoms prekėms ir kt.). Kartais – informacijai (pvz., ryšio lėktuvai).
Transporto priemonės skirstomos įvairiai – pagal aplinką, kurioje keliauja, pagal variklio buvimą ir jo tipą, pagal kitus konstrukcinius ypatumus.
Sausumos transporto priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojančios aplinkos energiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Burinės rogės, buriniai vežimėliai
Naudojančios gyvūnus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nešuliniai gyvuliai
- Jojamieji gyvūnai
- Gyvulių tempiami vežimai ir rogės
- Arklinis tramvajus
Naudojančios žmogaus energiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasispiriamos ir kitos, nenaudojančios pavarų ir pan. mechanizmų
- Paspirtukai
- Riedlentės
- Riedučiai
Naudojančios pavaras ir pan. mechanines priemones
- Dviračiai (dviračiai, triračiai)
- Velomobiliai
- rankinės drezinos
Naudojančios variklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ratinės bėgių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Būna su garo mašinomis, vidaus degimo varikliais, elektros varikliais.
- Lokomotyvai (garvežys, motorvežis, elektrovežis)
- Drezinos
- Tramvajus
Ratinės kelių ir bekelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Su vidaus degimo varikliais ir pan. varikliais (turbinomis)
- Motoriniai dviračiai ir mopedai
- Motociklai
- Automobiliai
- lengvieji automobiliai
- sunkvežimiai
- autobusai ir mikroautobusai
- vilkikai
- Ratiniai traktoriai
- Su elektros varikliais
Vikšrinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sniegaeigiai
- Vikšriniai traktoriai
- Vikšriniai visureigiai
- Tankai
Kitokios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aerorogės
- Liftai ir keltuvai
- Konvejeriai
- Vamzdynai (vandentiekis, naftotiekiai, dujotiekiai ir kt.)
Upių ir jūrų transporto priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojančios aplinkos energiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Plaustai ir sieliai
- Banglentės
- Burlentės, burinės valtys ir buriniai laivai
Naudojančios žmogaus energiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Irklinės valtys ir irkliniai laivai
Naudojančios variklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Garlaiviai ir kitokie grimzliniai laivai
- Povandeniniai laivai, batiskafai
- Laivai su povandeniniais sparnais
- Laivai su oro pagalve
- Ekranoplanai
Oro transporto priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojančios aplinkos energiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojančios variklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kosminio transporto priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kosminiai laivai
- Dirbtiniai palydovai
- Kosminis liftas
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugumoje transporto priemonių, išskyrus transporto priemones su apsauginiais atitvarais, yra bent vienas vairo mechanizmas. Ratinės transporto priemonės valdomos sukant priekinius[1] arba galinius[2] ratus. B-52 "Stratofortress" turi specialią konstrukciją, kurioje visi keturi pagrindiniai ratai gali suktis kampu. Slidės taip pat gali būti naudojamos vairuojant, pasukus jas kampu, kaip sniego motociklo atveju. Laivai, valtys, povandeniniai laivai, dirižabliai ir lėktuvai paprastai turi vairą. Lėktuve eleronai naudojami lėktuvo posūkiui valdyti, kartais padedant vairui.
Kelių eismo taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kelių eismo taisyklės ir vairavimo etiketas - tai bendrosios taisyklės ir procedūros, kurių privalo laikytis eismo dalyviai. Šios taisyklės paprastai taikomos visiems eismo dalyviams, tačiau jos ypač svarbios vairuotojams ir dviratininkams. Šios taisyklės reglamentuoja transporto priemonių ir pėsčiųjų sąveiką. Pagrindinės kelių eismo taisyklės apibrėžtos Jungtinių Tautų globojamoje tarptautinėje sutartyje - 1968 m Vienos konvencijoje dėl kelių eismo, 1968 m.[3][4] Konvenciją pasirašė ne visos šalys, ir net tarp ją pasirašiusių šalių gali būti vietos praktikos skirtumų.
Maždaug pusė eismo spūsčių susidaro su pertraukomis ir yra susijusios su didžiulėmis transporto spūstimis; didžiąją dalį likusių spūsčių lemia avarijos, kelio darbai ir oro sąlygos.[5][6] Atskiri incidentai, pavyzdžiui, avarijos ar net staigus vieno automobilio stabdymas prieš tai sklandžiame sraute, gali sukelti bangų efektą, kaskadinį sutrikimą, kuris vėliau plinta ir sukuria nuolatinę eismo spūstį, nors priešingu atveju įprastas srautas būtų tęsęsis dar kurį laiką.[7]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „How Car Steering Works“. auto.howstuffworks.com. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „The Reason for Rear-Wheel Steering“. www.thrustssc.com. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „1968 Vienna and 1949 Geneva: Convention on Road Traffic“. internationaldriversassociation.com. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „Convention on Road Traffic (with annexes, and Final Act of the United Nations Conference on Road Traffic). Concluded at Vienna on 8 November 1968“ (PDF). treaties.un.org. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „Traffic Controller Training Melbourne“. www.semanticscholar.org. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „Why Big Cities Are Stuck In Traffic Jams And How To Deal With It“. barleys.net.au. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.
- ↑ „Traffic Waves“. www.amasci.com. Nuoroda tikrinta 2024 m. birželio 29 d.