Pereiti prie turinio

1952 metų JAV prezidento rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
1948 Jungtinės Amerikos Valstijos 1956
1952 metų JAV prezidento rinkimai
1952 m. lapkričio 4 d. (1952-11-04)
Kandidatas Dwight D. Eisenhower Adlai Stevenson
Partija Respublikonai Demokratai
Valstija Pensilvanija Ilinojus
Kandidatas į viceprezidentus Richard Nixon John Sparkman
Rinkėjų kolegijos balsų 442 89
Laimėta valstijose 39 9
Rinkėjų balsų 34 075 529 27 375 090
Santykis 55,2% 44,3%

Tuometinis prezidentas
Harry S. Truman
Demokratai

Išrinktasis prezidentas
Dwight D. Eisenhower
Respublikonai

1952 metų JAV prezidento rinkimai – rinkimai, vykę 1952 m. lapkričio 4 d., kuriuose respublikonų kandidatas Dvaitas Eizenhaueris triuškinama balsų persvara nugalėjo demokratų kandidatą Edlajų Styvensoną. Šį pergalė užbaigė 20 metų trukusį demokratų partijos valdymą, prasidėjusį dar 1932 metais.

Ilinojaus gubernatorius Edlajus Styvensonas 1952 metų nacionaliniame demokratų partijos suvažiavime įveikė demokratų senatorius Estesą Kefauverį ir Ričardą Russelą. Respublikonų partijoje pagrindiniai konkurentai dėl partijos nominavimo į prezidento postą buvo generolas Eizenhaueris, populiarus dėl savo lyderystės Antrojo pasaulinio karo metu, ir senatorius Robertas Taftas. Su partijos lyderių parama, Eizenhaueriui vos pavyko laimėti.

Šiuose rinkimuose prezidentinė kampaniją pirmą kartų vyko ir per televiziją. Respublikonai kritikavo prezidento Trumano politiką Korėjos karo ir Šaltojo karo plačiąja prasme klausimais, tvirtino, kad sovietų šnipai infiltravosi į JAV valdžios institucijas. Demokratai kaltino Eizenhauerį dėl to, kad šis nepasmerkė Džozefo Makarčio, Viljamo Dženerio ir kitų reakcingų respublikonų už jų nepagrįstas atakas. Styvensonas bandė atsiriboti nuo nepopuliarios Trumeno administracijos, ir savo kampaniją grindė Naujojo kurso populiarumu, ir kurstė baimes dėl kitos didžiosios ekonominės krizės, kuri galimai kiltų valdant respublikonams.

Eizenhaueris išlaikė savo didžiulį populiarumą, užsitarnautą karo metu. Eizenhauerio populiarumas ir Trumeno nepopuliarumas nulėmė respublikonų pergalę.