a)

Duomenų centro pavadinimas – pavadinimas, naudojamas informaciją teikiančiam duomenų centrui identifikuoti ir apibūdinti.

b)

Duomenų centro savininkas ir operatorius – informaciją teikiančio duomenų centro savininko ir operatoriaus vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys.

c)

Duomenų centro vieta – informaciją teikiančio duomenų centro (pastato arba vietos) vietos administracinio vieneto kodas (LAU kodas), nurodytas pagal naujausias Eurostato paskelbtas LAU lenteles.

d)

Duomenų centro tipas – informaciją teikiančio duomenų centro tipas, atitinkantis pagrindinę to duomenų centro veiklą pagal šiame reglamente nustatytą duomenų centro apibrėžtį ir kiekvieno duomenų centro tipo apibrėžtis.

Informaciją teikiančio duomenų centro tipas gali būti viena iš reikšmių „įmonės duomenų centras“, „kolokacijos duomenų centras“ arba „bendros prieglobos duomenų centras“ kartu su viena iš reikšmių „statinys“ arba „statinių kompleksas“.

Jei kolokacijos duomenų centras teikia ir bendros prieglobos paslaugas arba jei bendros prieglobos duomenų centras teikia ir kolokacijos paslaugas, tai nurodoma.

e)

Veiklos pradžios metai ir mėnuo – kalendoriniai metai ir mėnuo, kuriais informaciją teikiantis duomenų centras pradėjo teikti informacinių technologijų paslaugas.

a)

elektros infrastruktūros perteklumo lygį aukštosios įtampos/žemosios įtampos (linijos)/lentynos lygmeniu;

b)

aušinimo infrastruktūros perteklumo lygį patalpos/lentynos lygmeniu.

a)

Įrengtų informacinių technologijų galios poreikis (PDIT, kW), apibrėžtas 2 straipsnyje. Jeigu įrengtų informacinių technologijų galios poreikis ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi, naudojamas svertinis vidurkis.

Kai įrengtų informacinių technologijų galios poreikio neįmanoma nustatyti, gali būti naudojamas vardinės duomenų centro informacinių technologijų galios poreikis (kW), apibrėžtas 2 straipsnyje. Jeigu vardinės duomenų centro informacinių technologijų galios poreikis ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi, naudojamas svertinis vidurkis.

Informaciją teikiantis duomenų centras nurodo, kokius rodiklius jis naudoja teikdamas informaciją.

b)

Duomenų centro bendras patalpų plotas (SDC, kvadratiniais metrais)

Jei statinys, kuriame įsikūręs duomenų centras, atlieka kitą pagrindinę funkciją (pvz., biurų pastatas), SDC vertė turi apimti tik duomenų centro kompiuterių patalpos ar patalpų užimamo ploto ir tinkamam duomenų centro veikimui būtinos įrangos užimamo ploto sumą.

Jei ši įranga atlieka ir kitas statinio funkcijas (pavyzdžiui, bendra viso statinio vėsinimo sistema), pirmesnėje pastraipoje nurodytai vertei apskaičiuoti naudojama tokios įrangos užimamo ploto procentinė dalis, atitinkanti duomenų centro kompiuterių patalpos ar patalpų vardinės galios poreikį.

Jei duomenų centras įsikūręs viename statinyje, SDC vertė yra šio statinio bendras patalpų plotas.

Jei duomenų centras įsikūręs statinių komplekse, SDC vertė yra visų statinių patalpų plotų suma.

c)

Duomenų centro kompiuterių patalpos plotas (SCR, kvadratiniais metrais)

Jei duomenų centras įsikūręs statinių komplekse, SCR vertė yra visų statinių kompiuterių patalpų plotų suma.

d)

Informaciją teikiančio duomenų centro bendras suvartojamos energijos kiekis (EDC, kWh) matuojamas pagal standartą CEN/Cenelec EN 50600–4-2 arba lygiavertį standartą ir taikant jame nustatytą metodiką.

Bendras suvartojamos energijos kiekis apima elektros energijos, kuro ir energijos iš kitų šaltinių, naudojamų aušinimui, kiekį.

Iš atsarginių generatorių gaunamas EDC kiekis (EDC-BG, kWh) matuojamas atskirai.

Bendras suvartojamos energijos kiekis matuojamas duomenų centro sistemos elektros energijos įėjimo vietoje, prieš maitinimo skirstytuvą. Matavimo taškai nustatomi pirminiame ir antriniame maitinimo šaltiniuose ir kiekviename papildomame maitinimo šaltinyje, pavyzdžiui, atsarginės generacijos.

Kogeneracinės sistemos arba absorbcinio aušintuvo atveju, jei jie yra sistemos viduje, matavimo taškas turi būti kogeneracinės sistemos arba absorbcinio aušintuvo įėjimo vietoje, matuojant sunaudoto kuro kiekį. Jei jie yra išoriniai, kogeneracinės sistemos atveju matavimo taškai turi būti elektros energijos ir šilumos atidavimo vietose, o absorbcinio aušintuvo atveju matavimo taškas turi būti aušintuvo išvade.

e)

Bendras informacinių technologijų įrangos suvartojamos energijos kiekis (EIT, kWh) matuojamas pagal standarte CEN/Cenelec EN 50600–4-2 arba lygiaverčiame standarte nustatytą 1 kategorijos energijos vartojimo efektyvumo koeficiento (PUE) apskaičiavimo metodiką. Duomenų centrai matuoja bendrą per metus suvartojamos energijos kiekį kiekvienoje nepertraukiamojo maitinimo sistemoje (UPS), prijungtoje prie duomenų centro informacinių technologijų įrangos.

Duomenų centrų, kuriuose UPS nėra, pavyzdžiui, nuolatinę elektros srovę naudojančių duomenų centrų, atveju EIT gali būti matuojamas elektros energijos skirstomajame bloke (PDU), prijungtame prie duomenų centro informacinių technologijų įrangos, arba pagal standarte CEN/Cenelec EN 50600–4-2 nustatytą 2 kategorijos PUE apskaičiavimo metodiką, arba matavimo taške, kurį nustatys duomenų centrai.

1 diagramoje pavaizduota bendra stebėsenos ir matavimo taškų duomenų centre schema, kurioje nurodomos bendro suvartojamos energijos kiekio ir bendro informacinių technologijų įrangos suvartojamos energijos kiekio matavimo vietos.

1 diagrama

Suvartojamos energijos kiekio matavimas

f)

Elektros tinklo funkcijos – informacija apie tai, ar duomenų centras atlieka kokias nors funkcijas, kuriomis užtikrinamas elektros tinklo stabilumas, patikimumas ir atsparumas, tokias kaip apkrovos perskirstymas piko metu arba garantuotas atsakas į dažnio pokytį (FFR).

g)

Vidutinė baterijos talpa (CBtG, kW) – duomenų centro baterijų, kurios buvo suteiktos tinklui atitinkamoje rinkoje arba pagal sutartis dėl elektros tinklo funkcijų, vidutinė talpa.

h)

Bendras sunaudojamo vandens kiekis (WIN, kubiniais metrais) matuojamas pagal standarto CEN/Cenelec EN 50600–4-9 vandens naudojimo efektyvumo 2 kategorijos metodiką arba, jei tai neįmanoma, 1 kategorijos metodiką arba pagal lygiaverčiame standarte nustatytą metodiką. Duomenų centrai matuoja visus vandens kiekius, kurie patenka į duomenų centro ribas ir yra naudojami duomenų centro funkcijoms, apimančioms aplinką, energiją, saugumą ir informacines technologijas, vykdyti.

Informaciją teikiantis duomenų centras nurodo, kurią vandens naudojimo efektyvumo kategoriją jis naudoja teikdamas duomenis.

2 diagramoje pavaizduota bendra stebėsenos ir matavimo taškų duomenų centre schema, įskaitant ERES-OS, WIN, ir EREUSE matavimo vietas.

2 diagrama

Pakartotinai naudojamo vandens ir panaudojamos atliekinės šilumos matavimas

i)

Bendras sunaudojamo geriamojo vandens kiekis (WIN-POT, kubiniais metrais) matuojamas taip, kaip nustatyta standarto CEN/Cenelec EN 50600–4-9 vandens naudojimo efektyvumo 1 kategorijoje, ir taikant joje nustatytą arba lygiavertę metodiką. Duomenų centrai matuoja visus geriamojo vandens šaltinius, kurie patenka į duomenų centro ribas ir yra naudojami duomenų centro funkcijoms, apimančioms aplinką, energiją, saugumą ir informacines technologijas, vykdyti.

Jei statinys, kuriame įsikūręs duomenų centras, atlieka kitą pagrindinę funkciją, WIN ir WIN-POT vertės turi apimti tik duomenų centro kompiuterių patalpoje ar patalpose esančios įrangos ir duomenų centro veikimui būtinos įrangos sunaudojamą (arba numatomą sunaudoti) vandens kiekį.

j)

Naudojama atliekinė šiluma (EREUSE, kWh) matuojama pagal standartą CEN/Cenelec EN 50600–4-6 arba lygiavertį standartą ir taikant jame nustatytą metodiką. Duomenų centrai matuoja šilumą, kuri panaudojama arba pakartotinai naudojama už duomenų centro ribų ir kuria iš dalies arba visiškai pakeičiama energija, reikalinga už duomenų centro ribų.

Siekiant sėkmingai išmatuoti šį rodiklį, labai svarbu nustatyti duomenų centro ribas, nes įskaičiuojama tik pakartotinai už duomenų centro ribų panaudojama energija. 2 diagramoje pateikiama schema, pagal kurią nustatomos duomenų centro ribos, apibūdinamos pagal perimetrą, erdves ir jose esančią įrangą.

Pakartotinai panaudojama energija matuojama duomenų centro ribos taške, kuriame tiekiama energija perduodama naudoti kitai šaliai.

Jei dalis atliekinės šilumos panaudojama duomenų centrui aušinti, ta dalis turi būti atimta iš panaudojamos atliekinės šilumos kiekio, t. y. atimant duomenų centro aušinimo skysčio srautui tenkančią dalį.

k)

Vidutinė atliekinės šilumos temperatūra (TWH, Celsijaus laipsniais) matuojama kaip skysčio, naudojamo informacinių ir ryšių technologijų įrangai duomenų centro kompiuterių patalpoje aušinti, vidutinė metinė temperatūra kiekviename matavimo taške.

Atliekinės šilumos temperatūra matuojama tame taške, kur įšilęs skystis patenka į šilumokaitį (-čius) ties duomenų centro kompiuterių patalpos riba (3 diagrama). Duomenų centrų su šilumos regeneravimo sistema atveju – ties rekuperaciniu šilumokaičiu. Jei šilumos regeneravimo sistemos nėra, matavimas atliekamas kiekviename duomenų centro kompiuterių patalpos ribos šilumokaityje, kuriuo perduodama šiluma iš informacinių technologijų įrangos.

3 diagrama

Atliekinės šilumos temperatūros matavimas

l)

Vidutinė nustatytoji informacinių technologijų įrangos įsiurbiamo oro temperatūra (TIN, Celsijaus laipsniais) matuojama kaip vidutinė nustatytoji temperatūra visose duomenų centro kompiuterių patalpose, nustatyta kaip aušinimo sistemos, naudojamos duomenų centro kompiuterių patalpose esančiai informacinių ir ryšių technologijų įrangai, vidutinė metinė nustatytoji temperatūra.

m)

Duomenų centro kompiuterių patalpoje esančioje aušinimo ir oro kondicionavimo įrangoje naudojamų aušalų tipai, kai kiekvienas aušalo tipas nurodomas kaip bendrinis aušalo pavadinimas arba pramonėje naudojamas žymuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 (1) priedus.

n)

Vėsinimo dienolaipsniai (CDD, dienolaipsniais) nustatomi kaip informaciją teikiančio duomenų centro buvimo vietos vėsinimo dienolaipsnių skaičius per paskutinius kalendorinius metus, taikant Eurostato ir Jungtinio tyrimų centro (2) arba lygiavertį (3) metodą ir 21 °C bazinę temperatūrą. Vėsinimo dienolaipsnių skaičiui nustatyti naudojami atvirosios prieigos šaltiniai.

o)

Bendras suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis (ERES-TOT, kWh) nustatomas pagal standartą CEN/Cenelec EN 50600–4-3 arba lygiavertį standartą ir taikant jame nustatytą metodiką. ERES-TOT apskaičiuojamas sudedant ERES-GOO, ERES-PPA ir ERES-OS, nustatytus, kaip nurodyta toliau.

p)

Bendras suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis pagal kilmės garantijas (ERES-GOO, kWh) nustatomas kaip informaciją teikiančio duomenų centro įsigytų ir panaudotų kilmės garantijų suma. Duomenų centras matuoja ERES-PPA, kuris patenka į duomenų centro ribas ir kurio negalima priskaičiuoti daugiau kaip vienam duomenų centrui arba kuris negali būti gaunamas pagal elektros energijos pirkimo sutartis ar iš vietoje esančių atsinaujinančiųjų išteklių.

q)

Bendras suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis pagal elektros energijos pirkimo sutartis (ERES-PPA, kWh) nustatomas kaip energijos kiekis, gautas pagal informaciją teikiančio duomenų centro sudarytas elektros energijos pirkimo sutartis. Duomenų centras matuoja ERES-PPA, kuris patenka į duomenų centro ribas ir kurio negalima priskaičiuoti daugiau kaip vienam duomenų centrui.

Visos kilmės garantijos, sukurtos pagal tokias elektros energijos pirkimo sutartis, turi priklausyti informaciją teikiančiam duomenų centrui ir būti jo panaudotos, kad jos būtų įtrauktos į ERES-PPA. Priešingu atveju atitinkamas energijos kiekis atimamas iš išmatuoto ERES-PPA.

r)

Bendras suvartojamos energijos iš vietoje esančių atsinaujinančiųjų išteklių kiekis (ERES-OS, kWh) matuojamas kaip energija, pagaminta iš duomenų centro teritorijoje esančių atsinaujinančiųjų išteklių. Žr. 2 diagramą.

Visos kilmės garantijos, sukurtos dėl šių vietoje esančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, turi priklausyti informaciją teikiančiam duomenų centrui ir būti jo panaudotos, kad jos būtų įtrauktos į ERES-OS. Priešingu atveju atitinkamas energijos kiekis atimamas iš išmatuoto ERES-OS.

a)

Serverių IRT pajėgumas (CSERV) – visų serverių SERT našumo aktyviosios veiksenos sąlygomis arba lygiaverčio našumo verčių suma. Serverio IRT pajėgumas – našumo aktyviosios veiksenos sąlygomis klasė, nurodyta gamintojo informacijoje pagal Reglamentą (ES) 2019/424. Sukonfigūruoto serverio arba serverių grupės duomenų centro kompiuterių patalpoje našumo aktyviosios veiksenos sąlygomis vertė interpoliuojama pagal deklaruotą konfigūracijos, deklaruotos pagal Reglamentą (ES) 2019/424, našumo aktyviosios veiksenos sąlygomis vertę arba ją pateikia serverio gamintojas, arba ji pateikiama pagal iš didelio SERT duomenų rinkinio sudarytų centrinio procesoriaus dalių numerių verčių lentelę, arba apskaičiuojama pagal didelį išmatuotų verčių duomenų rinkinį, jei yra pripažintas skaičiavimo metodas. Jei pripažintos skaičiavimo metodikos nėra, naudojamas deklaruotos konfigūracijos, labiausiai atitinkančios sukonfigūruotą serverį, našumas. Sunaujovinus serverį, jo pajėgumas perskaičiuojamas, jei yra pripažinta SERT našumo aktyviosios veiksenos sąlygomis vertinimo metodika.

Serverių IRT pajėgumo duomenys teikiami bent jau visų naujų serverių, įrengtų informaciją teikiančiame duomenų centre po šio deleguotojo reglamento įsigaliojimo dienos, atveju. Duomenų centrų operatoriai įvertina ir nurodo duomenų centro kompiuterių patalpos ploto, kurį apima nurodytas rodiklis, procentinę dalį.

Kolokacijos duomenų centrų operatoriai gali apskaičiuoti CSERV ekstrapoliuodami vertę, atitinkančią bent 90 % visų informaciją teikiančiame duomenų centre įrengtų naujų serverių informacinių technologijų galios poreikio, kaip nurodyta pirmesnėje pastraipoje.

b)

Saugojimo įrangos IRT pajėgumas (CSTOR, petabaitais) – atmintinės talpa, t. y. visų SSD ir HDD atmintinių, įrengtų visoje saugojimo įrangoje, naudotinos (adresuojamosios) talpos suma, kurią nurodė saugojimo įrenginio gamintojas.

Saugojimo įrangos IRT pajėgumo duomenys teikiami bent jau visų naujų įrenginių, įrengtų informaciją teikiančiame duomenų centre po šio deleguotojo reglamento įsigaliojimo dienos, atveju. Duomenų centrų operatoriai įvertina ir nurodo duomenų centro kompiuterių patalpos ploto, kurį apima nurodytas rodiklis, procentinę dalį.

Kolokacijos duomenų centrų operatoriai gali apskaičiuoti CSTOR ekstrapoliuodami vertę, atitinkančią bent 90 % visų informaciją teikiančiame duomenų centre įrengtų naujų saugojimo įrenginių informacinių technologijų galios poreikio, kaip nurodyta pirmesnėje pastraipoje.

a)

Įeinančio srauto pralaidumas (BIN, gigabaitais per sekundę) matuojamas kaip bendras numatytas į duomenų centro kompiuterių patalpą įeinančio srauto pralaidumas, agreguotas pagal visą junglumo pajėgumą ir apskaičiuotas kaip metinis vidurkis.

b)

Išeinančio srauto pralaidumas (BOUT, gigabaitais per sekundę) matuojamas kaip bendras numatytas iš duomenų centro kompiuterių patalpos išeinančio srauto pralaidumas, agreguotas pagal visą junglumo pajėgumą ir apskaičiuotas kaip metinis vidurkis.

c)

Gaunamų duomenų srautas (TIN, eksabaitais) matuojamas kaip visi į duomenų centro kompiuterių patalpą gaunami duomenys, agreguoti per ataskaitinius metus, neatsižvelgiant į duomenų centro jungčių skaičių.

d)

Siunčiamų duomenų srautas (TOUT, eksabaitais) matuojamas kaip visi iš duomenų centro kompiuterių patalpos siunčiami duomenys, agreguoti per ataskaitinius metus, neatsižvelgiant į duomenų centro jungčių skaičių.

a)

Elektros energijos vartojimo efektyvumas (PUE)

Duomenų centro PUE apskaičiuoti naudojami EDC ir EIT, apibrėžti II priede:

PUE = EDC/EIT.

b)

Vandens naudojimo efektyvumas (WUE)

Duomenų centro vandens naudojimo efektyvumui apskaičiuoti naudojami WIN, apibrėžtas III priede, ir EIT, apibrėžtas II priede, tačiau išreikštas MWh:

WUE = WIN/EIT.

c)

Energijos pakartotinio panaudojimo koeficientas (ERF)

Duomenų centro ERF apskaičiuoti naudojami EREUSE ir EDC, apibrėžti II priede:

ERF = EREUSE/EDC.

d)

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas (REF)

Duomenų centro REF apskaičiuoti naudojami ERES-TOT ir EDC, apibrėžti II priede:

REF = ERES-TOT/EDC.

a)

labai mažas duomenų centras: 100–500 kW;

b)

mažas duomenų centras: 500–1 000 kW;

c)

vidutinio dydžio duomenų centras: 1–2 MW;

d)

didelis duomenų centras: 2–10 MW;

e)

labai didelis duomenų centras: > 10 MW.

a)

valstybės narės lygmeniu:

Taikant vi–ix punktus, darnumo rodikliai agreguojami atliekant svertinį metrinį agregavimą, kaip svorinį daugiklį naudojant bendrą suvartojamos energijos kiekį.

Taikant vi–ix punktus, agreguotuosius duomenis pagal duomenų centrų tipą ir dydžio kategoriją bus galima pateikti tik tuo atveju, jei atitinkamoje kategorijoje yra duomenų iš bent trijų duomenų centrų;

b)

Sąjungos lygmeniu:

Taikant vi–ix punktus, darnumo rodikliai agreguojami atliekant svertinį metrinį agregavimą, kaip svorinį daugiklį naudojant bendrą suvartojamos energijos kiekį.