SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija)

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

arba toliau – Susitariančios Šalys,

SUSITARĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

1 straipsnis

Šveicarijos mokėjimų tarpininkų atliekamas išskaitymas

1.   Šveicarijos teritorijoje įsteigtam mokėjimų tarpininkui atliekant palūkanų mokėjimus 4 straipsnyje apibūdintiems faktiškiesiems savininkams, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybė narė) rezidentai, vadovaujantis toliau minimais šio straipsnio 2 dalimi ir 2 straipsniu, taikomas išskaitymas nuo palūkanų mokėjimo sumos. Išskaitymo dydis pirmaisiais trejais metais nuo šio Susitarimo taikymo dienos yra 15 %, vėlesniais trejais metais – 20 %, o vėliau – 35 %.

2.   Palūkanų mokėjimams už skolinius reikalavimus, atliekamus Šveicarijos rezidentais esančių skolininkų, ar palūkanų mokėjimams, susijusiems su nesančių rezidentais asmenų nuolatinėmis buveinėmis, esančiomis Šveicarijoje, netaikomas išskaitymas. Šiame Susitarime terminas „nuolatinė buveinė“ turi tokią reikšmę, kokia nustatyta atitinkamoje Šveicarijos ir skolininko gyvenamosios vietos valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje. Nesant tokios sutarties, terminas „nuolatinė buveinė“ reiškia nuolatinę ūkinės komercinės veiklos vietą, per kurią visiškai arba dalinai vykdoma skolininko ūkinė komercinė veikla.

3.   Tačiau jei Šveicarija savo išankstinio mokesčio dydį nuo valstybėje narėje gyvenantiems fiziniams asmenims mokamų palūkanų, kurių šaltinis Šveicarijoje, mokėjimų nustato mažesnį nei 35 %, ji atlieka išskaitymą nuo tokių palūkanų mokėjimų. Tokio išskaitymo dydis yra skirtumas tarp šio straipsnio 1 dalyje numatyto išskaitymo dydžio ir išankstinio mokesčio naujo dydžio. Tačiau jis neviršija šio straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio.

Jeigu Šveicarija susiaurina savo išankstinio mokesčio nuo palūkanų mokėjimų valstybėse narėse gyvenantiems fiziniams asmenims įstatymo taikymo sritį, nuo bet kurių palūkanų mokėjimų, kuriems tokiu būdu netaikomas išankstinis mokestis, atliekamas išskaitymas šio straipsnio 1 dalyje numatytais dydžiais.

4.   Šio straipsnio 2 dalis netaikoma palūkanoms, mokamoms Šveicarijos investicinių fondų, kurie šio Susitarimo įsigaliojimo metu ar vėliau yra atleidžiami nuo Šveicarijos išankstinio mokesčio, imamo nuo jų mokėjimų fiziniams asmenims, kurie yra valstybės narės rezidentai.

5.   Šveicarija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad Šveicarijos teritorijoje įsisteigę mokėjimų tarpininkai atliktų šiam Susitarimui įgyvendinti reikalingas užduotis, ir konkrečiai numato nuostatas dėl procedūrų ir sankcijų.

2 straipsnis

Savanoriškas atskleidimas

1.   Šveicarija numato procedūrą, leidžiančią 4 straipsnyje apibrėžtam faktiškajam savininkui išvengti 1 straipsnyje nurodyto išskaitymo, aiškiai įgaliojant savo mokėjimų tarpininką Šveicarijoje pranešti apie palūkanų mokėjimus tos valstybės kompetentingai institucijai. Toks įgaliojimas apima visus to mokėjimų tarpininko atliktus palūkanų mokėjimus faktiškajam savininkui.

2.   Minimaliame informacijos, kurią faktiškojo savininko suteikto aiškaus įgaliojimo atveju turi pateikti mokėjimų tarpininkas, kiekyje turi būti nurodoma:

3.   Šveicarijos kompetentinga institucija perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingai institucijai. Toks perdavimas yra automatinis ir vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus, per 6 mėnesius nuo Šveicarijos mokestinių metų pabaigos, ir apima visus tais metais atliktus palūkanų mokėjimus.

4.   Kai faktiškasis savininkas pasirenka šią savanoriško paskelbimo tvarką ar kitaip savo gyvenamosios vietos valstybės narės mokesčių institucijoms paskelbia apie iš Šveicarijos mokėjimų tarpininko gautas palūkanų pajamas, atitinkamos palūkanų pajamos apmokestinamos toje valstybėje narėje tokias pačiais dydžiais, kurie taikomi panašioms toje valstybėje susidarančioms pajamoms.

3 straipsnis

Išskaitymo bazė

1.   Mokėjimų tarpininkas išskaitymą pagal 1 straipsnio 1 dalį atlieka taip:

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, išskaitoma proporcingai už laikotarpį, kai faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą. Jei remdamasis turima informacija mokėjimų tarpininkas negali nustatyti šio laikotarpio, jis laiko, kad faktiškasis savininkas turėjo skolinį reikalavimą visą jo egzistavimo laikotarpį, nebent pastarasis pateikia jo įgijimo datos įrodymą.

3.   Mokesčiai ir išskaitymai, išskyrus šiame Susitarime nustatytą išskaitymą, nuo to paties palūkanų mokėjimo įskaitomi į pagal šį straipsnį apskaičiuotą išskaitymo sumą.

4.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nepažeidžia 1 straipsnio 2 dalies.

4 straipsnis

Faktiškojo savininko apibrėžimas

1.   Šiame Susitarime „faktiškasis savininkas“ – tai bet koks fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent toks asmuo pateikia įrodymus, kad palūkanų mokėjimas nebuvo gautas arba garantuotas jo naudai. Fizinis asmuo faktiškuoju savininku nelaikomas, kai jis:

2.   Kai mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuris gauna palūkanų mokėjimą arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, gali nebūti faktiškasis savininkas, tas tarpininkas imasi tinkamų veiksmų faktiškojo savininko tapatybei nustatyti. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, minėtą fizinį asmenį šis tarpininkas laiko faktiškuoju savininku.

5 straipsnis

Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta

Siekdamas nustatyti 4 straipsnyje apibrėžto faktiškojo savininko tapatybę ir gyvenamąją vietą, mokėjimų tarpininkas registruoja jo pavardę, vardą, adresą ir gyvenamosios vietos duomenis, laikydamasis Šveicarijos teisės normų pinigų plovimo srityje. Jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai įvyko be sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. ar po jos, valstybės narės išduotą pasą ar oficialią asmens tapatybės kortelę pateikiančių fizinių asmenų, kurie pareiškia esą kitos valstybės nei valstybė narė ar Šveicarija, rezidentai, gyvenamoji vieta nustatoma pagal valstybės, kurios rezidentu fizinis asmuo teigia esąs, kompetentingos institucijos išduotą gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą. Jei tokia pažyma nepateikiama, gyvenamosios vietos valstybe laikoma pasą arba kitą oficialų tapatybės dokumentą išdavusi valstybė narė.

6 straipsnis

Mokėjimų tarpininko apibrėžimas

Šiame Susitarime Šveicarijos „mokėjimų tarpininkas“ – tai bankai pagal Šveicarijos bankininkystės teisę, prekiautojai vertybiniais popieriais pagal Federalinį vertybinių popierių biržų ir prekybos vertybiniais popieriais įstatymą, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gyvena ar yra įsisteigę Šveicarijoje, bendrijos ir nuolatinės užsienio bendrovių buveinės, kurie savo ūkinėje komercinėje veikloje, nors ir laikinai, priima, laiko, investuoja ar perveda trečiųjų asmenų lėšas arba tiktai moka palūkanas ar garantuoja palūkanų mokėjimą.

7 straipsnis

Palūkanų mokėjimo apibrėžimas

1.   Šiame Susitarime „palūkanų mokėjimas“ yra:

2.   Dėl šio straipsnio 1 dalies c punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie santykinį pajamų, gautų iš palūkanų mokėjimų, dydį, palūkanų mokėjimu laikoma visa pajamų suma.

3.   Dėl šio straipsnio 1 dalies d punkto, jei mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie procentinį turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba į akcijas ar investicinius vienetus, kaip apibrėžta toje straipsnio dalyje, dydį, laikoma, kad tas procentinis dydis yra didesnis nei 40 %. Jei tas tarpininkas negali nustatyti pajamų sumos, kurią gavo faktiškasis savininkas, laikoma, kad pajamos atitinka akcijų arba investicinių vienetų pardavimo, padengimo ar išpirkimo įplaukas.

4.   Pajamos, susijusios su subjektais, kurie yra investavę iki 15 % savo turto į skolinius reikalavimus, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalies a punkte, nelaikomos palūkanų mokėjimu pagal šio straipsnio 1 dalies c ir d punktus.

5.   Šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 3 dalyje minimas procentinis dydis nuo 2011 m. sausio 1 d. yra 25 %.

6.   Šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 4 dalyje minimi procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į investicinę politiką, nustatytą tų subjektų fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose, o jei tokių taisyklių nėra – remiantis tų subjektų faktine turto sudėtimi.

8 straipsnis

Pajamų pasidalijimas

1.   Šveicarija pasilieka 25 % pajamų, gautų iš sumos, išskaitytos pagal šį Susitarimą, o 75 % pajamų perveda faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei narei.

2.   Tokie pervedimai atliekami už kiekvienus metus vienu mokėjimu kiekvienai atitinkamai valstybei narei ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Šveicarijos mokestinių metų pabaigos.

9 straipsnis

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas

1.   Jei nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų Šveicarijos mokėjimų tarpininkas atliko išskaitymą, faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė jam suteikia mokesčių kreditą, lygų išskaitytai sumai. Jei ši suma yra didesnė nei mokesčio suma, kurią pagal jos nacionalinius įstatymus reikia sumokėti nuo visos palūkanų, nuo kurių atliekamas išskaitymas, sumos, gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė grąžina viršijančią išskaičiuoto mokesčio sumą faktiškajam savininkui.

2.   Jei nuo faktiškojo savininko gautų palūkanų buvo išskaičiuoti kitokie mokesčiai ir išskaitymai nei numatyti šiame Susitarime ir gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė pagal savo nacionalinius įstatymus arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis suteikia mokesčių kreditą tokiems mokesčiams ir išskaitymams, tokie kitokie mokesčiai ir išskaitymai kredituojami prieš taikant šio straipsnio 1 dalyje aprašytą procedūrą. Gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė priima Šveicarijos mokėjimų tarpininkų išduotas pažymas kaip tinkamą mokesčio ar išskaitymo įrodymą su sąlyga, kad gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybės narės kompetentinga institucija iš Šveicarijos kompetentingos institucijos galės gauti Šveicarijos mokėjimų tarpininkų išduotose pažymose pateiktos informacijos patvirtinimą.

3.   Faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė gali pakeisti 1 ir 2 dalyse nurodomą mokesčio kredito mechanizmą 1 straipsnyje minimo išskaitymo grąžinimu.

10 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Šveicarijos ir bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos pajamų, kurioms taikomas šis Susitarimas, atžvilgiu keičiasi informacija apie veiklą, laikomą sukčiavimu mokesčių srityje pagal prašomosios valstybės įstatymus, arba panašius atvejus. „Panašūs atvejai“ apima tik pažeidimus, kurie pagal sunkumo laipsnį yra tokie patys kaip ir sukčiavimas mokesčių srityje pagal prašomosios valstybės įstatymus. Atsakydama į deramai pagrįstą prašymą, prašomoji valstybė teikia informaciją klausimais, kuriuos administracine, civiline ar baudžiamąja tvarka tiria ar gali tirti prašančioji valstybė. Nepažeidžiant keitimosi informacija apimties, kaip apibrėžta šioje dalyje, informacija keičiamasi laikantis Šveicarijos ir valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytos tvarkos ir ta informacija jose numatytu būdu laikoma konfidencialia.

2.   Nustatydama, ar atsakant į prašymą galima teikti informaciją, prašomoji valstybė taiko pagal prašančiosios valstybės įstatymus taikytiną senatį, o ne prašomojoje valstybėje taikomą senatį.

3.   Prašomoji valstybė teikia informaciją, jei prašančioji valstybė turi pagrįstą įtarimą, kad veikla galėtų būti laikoma sukčiavimu mokesčių srityje, ar panašiais atvejais. Prašančiosios valstybės įtarimas dėl sukčiavimo mokesčių srityje ar panašių atvejų gali būti pagrįstas:

4.   Šveicarija pradeda dvišales derybas su kiekviena valstybe nare, siekdama apibrėžti atskiras atvejų, patenkančių į „panašių atvejų“ kategoriją, rūšis pagal tose valstybėse taikomą apmokestinimo procedūrą.

11 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Šiame Susitarime kompetentingos institucijos – tai I priede išvardytos institucijos.

12 straipsnis

Konsultacijos

Iškilus nesutarimams tarp Šveicarijos kompetentingos institucijos ir vienos ar kelių kitų 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, jos stengiasi tai išspręsti abipusiu susitarimu. Jos nedelsdamos praneša Europos Bendrijų Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie savo konsultacijų rezultatus. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu Komisija gali dalyvauti konsultacijose dėl aiškinimo klausimų.

13 straipsnis

Peržiūra

1.   Susitariančios Šalys tarpusavyje konsultuojasi ne rečiau kaip kas treji metai arba vienos iš Susitariančių Šalių prašymu, siekdamos išnagrinėti ir, jei, Susitariančių Šalių nuomone, tai reikalinga, pagerinti techninį šio Susitarimo veikimą bei įvertinti tarptautinius pokyčius. Konsultacijos surengiamos per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos arba skubiais atvejais kuo greičiau.

2.   Remdamosi tokiu įvertinimu, Susitariančios Šalys gali konsultuotis tarpusavyje, kad išsiaiškintų, ar reikia keisti šį Susitarimą, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius.

3.   Kai tik sukaupiama pakankamai patirties visiškam 1 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui, Susitariančios Šalys konsultuojasi tarpusavyje, kad išsiaiškintų, ar reikia keisti šį Susitarimą, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius.

4.   Konsultuodamasi, kaip nurodyta šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, kiekviena Susitarianti Šalis informuoja kitą Susitariančią Šalį apie galimus pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo veikimui. Tai taip pat taikoma bet kuriam atitinkamam Susitariančių Šalių ir trečiosios valstybės susitarimui.

14 straipsnis

Ryšys su dvišalėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis

Šveicarijos ir valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatos nekliudo atlikti šiame Susitarime numatyto išskaitymo.

15 straipsnis

Dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai tarp bendrovių

1.   Nepažeidžiant nacionalinių ar sutartyse įtvirtintų sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų taikymo Šveicarijoje ir valstybėse narėse, dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai neapmokestinami šaltinio valstybėje, jei:

Tačiau, kol Estija ima pajamų mokestį nuo paskirstytojo pelno, neapmokestindama nepaskirstytojo pelno, ir ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., ji gali toliau taikyti tą mokestį pelnui, kurį Šveicarijoje įsteigtoms savo patronuojančioms bendrovėms paskirsto Estijos dukterinės bendrovės.

2.   Nepažeidžiant nacionalinių ar sutartyse įtvirtintų sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų taikymo Šveicarijoje ir valstybėse narėse, asocijuotų bendrovių arba jų nuolatinių buveinių tarpusavio palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai neapmokestinami šaltinio valstybėje, jei:

Tačiau, kai 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, yra numatytas pereinamasis laikotarpis atitinkamai valstybei narei, ta valstybė užtikrina tik tai, kad pasibaigus tam laikotarpiui būtų numatytos pirmiau minėtos nuostatos dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų.

3.   Esamos Šveicarijos ir valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kuriose numatyta palankesnė dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų apmokestinimo tvarka šio Susitarimo priėmimo metu, lieka nepakitusios.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl apyvartinių skolos vertybinių popierių (2)

1.   Nuo šio Susitarimo taikymo dienos, kol bent viena valstybė narė taip pat taiko panašias nuostatas ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., vidaus ir tarptautinės obligacijos bei kiti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie pirmą kartą buvo išleisti iki 2001 m. kovo 1 d. arba kuriems pirminiai emisijos prospektai buvo iki tos datos patvirtinti valstybės, kurioje jie buvo išleisti, kompetentingų institucijų, nelaikomi skoliniais reikalavimais, kaip apibrėžta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, su sąlyga, kad tolesnių tokių apyvartinių skolos vertybinių popierių emisijų neatliekama 2002 m. kovo 1 d. ar vėliau.

Tačiau kol bent viena valstybė narė taip pat taiko panašias nuostatas, šio straipsnio nuostatos po 2010 m. gruodžio 31 d. ir toliau taikomos tokiems apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams:

Jei visos valstybės narės nustoja taikyti panašias nuostatas ir kai tai įvyksta, šio straipsnio nuostatos toliau taikomos tik tokiems apyvartiniams vertybiniams popieriams:

Jei pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleidžiamų vyriausybės arba susijusio subjekto, veikiančio kaip valdžios institucija arba kurio vaidmuo yra pripažintas tarptautine sutartimi (nurodyta šio Susitarimo II priede), vėlesnė emisija atliekama 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau, visa tokių vertybinių popierių emisija, kurią sudaro pirminė ir bet kokios vėlesnės emisijos, laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 7 straipsnio 1 dalies a punkte.

Jei pirmiau minėtų apyvartinių skolos vertybinių popierių, išleidžiamų bet kokio kito emitento, kuriam netaikoma ketvirta pastraipa, vėlesnė emisija atliekama 2002 m. kovo 1 d. arba vėliau, tokia vėlesnė emisija laikoma skoliniu reikalavimu, apibrėžtu 7 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.   Šis straipsnis nekliudo Šveicarijai ir valstybėms narėms toliau apmokestinti pajamų, gautų iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apyvartinių skolos vertybinių popierių, pagal jų nacionalinę teisę.

17 straipsnis

Pasirašymas, įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

1.   Šį Susitarimą, laikydamosi savo procedūrų, turi ratifikuoti arba patvirtinti Susitariančios Šalys. Susitariančios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio po paskutinio pranešimo pirmą dieną.

2.   Įvykdžius Šveicarijos konstitucinius reikalavimus ir Bendrijos teisės reikalavimus dėl tarptautinių susitarimų sudarymo ir nepažeidžiant 18 straipsnio, Šveicarija ir atitinkamais atvejais Bendrija veiksmingai įgyvendina ir taiko šį Susitarimą nuo 2005 m. sausio 1 d. bei apie tai praneša viena kitai.

3.   Šis Susitarimas galioja, kol Susitarianti Šalis jo nenutraukia.

4.   Bet kuri Susitarianti Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, pranešdama apie tai kitai Šaliai. Tokiu atveju Susitarimas nustoja galioti po 12 mėnesių nuo pranešimo įteikimo.

18 straipsnis

Taikymas ir taikymo sustabdymas

1.   Šio Susitarimo taikymas priklauso nuo to, ar valstybių narių priklausomos ar asocijuotos teritorijos, minimos Tarybos ataskaitoje (Ekonominiai ir finansiniai reikalai) 2000 m. birželio 19 d. ir 20 d. Santa Marija da Feira vykusiai Europos Vadovų Tarybai, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos, Andora, Lichtenšteinas, Monakas ir San Marinas priima ir įgyvendina priemones, kurios atitinka Direktyvoje ar šiame Susitarime išdėstytas priemones ar yra joms lygiavertės, išskyrus šio Susitarimo 15 straipsnį, numatant tuos pačius įgyvendinimo terminus.

2.   Ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos Susitariančios Šalys bendru sutarimu nusprendžia, ar bus įvykdyta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, atsižvelgdamos į atitinkamų priemonių įsigaliojimo dienas trečiosiose valstybėse ir atitinkamose priklausomose ar asocijuotose teritorijose. Jei Susitariančios Šalys nenusprendžia, kad sąlyga bus įvykdyta, jos bendru sutarimu patvirtina naują datą dėl 17 straipsnio 2 dalies taikymo.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, pajamų rūšių, kurioms netaikomas šis Susitarimas, bet taikoma Ispanijos ir Šveicarijos dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo panaikinimo sutartis ar susitarimas, atžvilgiu Ispanijai 15 straipsnis taikomas nuo tada, kai įsigalios Ispanijos ir Šveicarijos dvišalis susitarimas dėl keitimosi informacija pateikus prašymą administracinėse, civilinėse ar baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo mokesčių srityje, kaip apibrėžta prašomosios valstybės įstatymuose, ar panašiais atvejais.

4.   Bet kuri Susitarianti Šalis gali nedelsdama sustabdyti šio Susitarimo ar jo dalių taikymą, apie tai pranešdama kitai Šaliai, jeigu Direktyvą arba jos dalį laikinai ar galutinai būtų nustota taikyti pagal Bendrijos teisę arba jeigu valstybė narė sustabdytų jos įgyvendinimo teisės aktų taikymą.

5.   Bet kuri Susitarianti Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą, apie tai pranešdama kitai Šaliai, jeigu viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių ar teritorijų vėliau nustotų taikyti toje dalyje nurodytas priemones. Taikymas sustabdomas ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo pranešimo. Vėl pradėjus taikyti priemones, Susitarimas taikomas toliau.

19 straipsnis

Reikalavimai ir galutinis atsiskaitymas

1.   Jei šis Susitarimas būtų nutrauktas arba būtų sustabdytas viso šio Susitarimo ar jo dalių taikymas, fizinių asmenų reikalavimams pagal 9 straipsnį tai neturės poveikio.

2.   Tokiu atveju Šveicarija iki šio Susitarimo taikymo laikotarpio pabaigos nustato galutinę sąskaitą ir atlieka galutinį mokėjimą valstybėms narėms.

20 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje išdėstytomis sąlygomis ir Šveicarijos teritorijai.

21 straipsnis

Priedai

1.   Priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

2.   Kompetentingų institucijų sąrašas I priede gali būti keičiamas pateikiant pranešimą kitai Susitariančiai Šaliai; Šveicarijai pranešant apie to priedo a laiške nurodytą instituciją, o Bendrijai – apie kitas institucijas.

Susijusių subjektų sąrašas II priede gali būti keičiamas abipusiu susitarimu.

22 straipsnis

Kalbos

1.   Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; tekstai visomis šiomis kalbomis yra autentiški.

2.   Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančios Šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis taip pat yra autentiškas kaip ir tekstai šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

(1)  Šveicarijos atžvilgiu terminas „ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė“ apima:

(2)  Kaip numatyta Direktyvoje, šios pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat taikomos apyvartiniams skolos vertybiniams popieriams, valdomiems per investicinius fondus.

SUPRATIMO MEMORANDUMAS

tarp Europos bendrijos, Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos

EUROPOS BENDRIJA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija)

SUSITARĖ:

1.   ĮŽANGA

Šveicarija ir Bendrija sudaro susitarimą, numatantį priemones lygiavertes nustatytosioms 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Direktyva). Šis Supratimo memorandumas papildo tą susitarimą.

2.   ADMINISTRACINĖ PAGALBA SUKČIAVIMO MOKESČIŲ SRITYJE IR PANAŠIAIS ATVEJAIS

Pasirašius susitarimą, Šveicarija ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė pradės dvišales derybas, siekdamos:

3.   DERYBOS DĖL LYGIAVERČIŲ PRIEMONIŲ UŽTIKRINIMO SU KITOMIS TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

Direktyvoje numatytu pereinamuoju laikotarpiu Bendrija pradės diskusijas su kitais svarbiais finansiniais centrais, siekdama skatinti tas jurisdikcijas priimti priemones, lygiavertes toms, kurios turi būti taikomos Bendrijoje.

4.   KETINIMŲ DEKLARACIJA

Supratimo memorandumą pasirašiusios Šalys skelbia, kad jų nuomone, 1 punkte nurodytame susitarime ir šiame memorandume numatoma priimtina ir darni tvarka, kuri, manoma, gali apsaugoti Šalių interesus. Todėl jos sąžiningai įgyvendins susitartas priemones ir vienašališkai nesiims veiksmų, kurie be deramos priežasties pažeistų šią tvarką.

Jei būtų pastebėtas svarbus skirtumas tarp šios 2003 m. birželio 3 d. priimtos Direktyvos ir susitarimo taikymo apimties, ypač Susitarimo 1 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio atžvilgiu, Susitariančios Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas pagal Susitarimo 13 straipsnio 1 dalį, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikytas susitarime numatytas lygiavertis priemonių pobūdis.